Kada naudoti berūgštę bazę?
Rūgštinė ar berūgštė bazė: kaip pasirinkti tinkamai.
Renkantis bazę, meistrai dažniausiai atkreipia dėmesį į jos konsistenciją, kietumą, elastingumą ir tai, kaip medžiaga elgiasi darbo metu. Tačiau ne mažiau svarbus rodiklis yra bazės rūgštingumas.
Bazės sudėtis lemia jos sąveiką su natūralia nago plokštele ir sukibimo savybes. Tačiau didesnis rūgštingumas automatiškai nereiškia, kad bazė yra geresnė. Stipriems, ploniems, drėgniems, jautriems ar pažeistiems nagams reikalingas skirtingas požiūris.
Šiandien galima rinktis ne tik skirtingo rūgštingumo bazes, bet ir visiškai berūgštes formules.
Panagrinėkime, kokiais atvejais kiekvienas bazės tipas yra tinkamiausias.
Kokios bazės būna pagal rūgštingumą?
Pagal sudėtį ir rūgštingumo lygį bazes galima suskirstyti į keturias kategorijas:
• 1–2 lygis – stipriai rūgštinės;
• 3–4 lygis – vidutinio rūgštingumo;
• 5–6 lygis – mažo rūgštingumo;
• Acid Free – berūgštės bazės.
Pirmosios trys kategorijos savo sudėtyje turi skirtingą kiekį rūgštinių komponentų. Kuo didesnis rūgštingumas, tuo aktyviau medžiaga sąveikauja su natūralia nago plokštele.
Atskira kategorija – Acid Free bazės. Tai berūgštės formulės, sukurtos ypač švelniam darbui su natūraliais nagais.
Stipriai rūgštinės bazės (1–2 lygis)
Stipriai rūgštinės bazės užtikrina itin gerą sukibimą su natūralia nago plokštele. Jos dažnai naudojamos kaip plonas bazinis sluoksnis sudėtingesniais atvejais, pavyzdžiui, esant hiperhidrozei.
Tačiau dėl didelio rūgštinių komponentų kiekio su šiomis medžiagomis reikia dirbti itin atsargiai. Jos gali būti pernelyg agresyvios sausiems, ploniems, jautriems ar besisluoksniuojantiems nagams.
Dėl šios priežasties stipriai rūgštinių bazių nerekomenduojama dengti storu išlyginamuoju sluoksniu.
Jos taip pat gali turėti įtakos kai kurių gelinių lakų atspalvių sodrumui. Tokiu atveju prieš dengiant spalvą galima pašalinti lipnųjį sluoksnį.
Vidutinio rūgštingumo bazės (3–4 lygis)
Tai universali kategorija, tinkanti normalioms ir stiprioms nago plokštelėms.
Tinkamai mechaniškai paruošus nagą, tokios bazės gerai sukimba ir gali būti naudojamos išlyginimui iki 1 mm storio sluoksniu.
Jeigu nago plokštelė yra plona ar trapi, svarbu individualiai įvertinti jos būklę ir pasirinkti tokią dengimo sistemą, kuri užtikrintų pakankamą sukibimą, tačiau pernelyg neapkrautų natūralaus nago.
Mažo rūgštingumo bazės (5–6 lygis)
Dirbant su mažo rūgštingumo bazėmis, sukibimas labai priklauso nuo tinkamo natūralios nago plokštelės paruošimo.
Naudojant tokias medžiagas papildomai galima naudoti primerį arba ultrabondą. Mažo rūgštingumo bazės taip pat gali būti naudojamos išlyginamajam sluoksniui iki 1 mm formuoti.
Renkantis bazę svarbu atsižvelgti ne tik į jos rūgštingumą, bet ir į pačios medžiagos kietumą bei natūralaus nago būklę. Pavyzdžiui, pernelyg kieta medžiaga gali netikti labai plonai ir lanksčiai nago plokštelei.
Acid Free – berūgštė bazė
Tai atskira bazių kategorija, kurios sudėtyje nėra rūgščių.
LUNAmoon Acid Free Base – elastinga, vidutinės konsistencijos bazė, sukurta pirmiausia ploniems, jautriems ir pažeistiems nagams. Rūgščių nebuvimas leidžia sukurti švelnesnę dengimo sistemą natūraliai nago plokštelei.
Berūgštė bazė tinka:
• ploniems ir jautriems nagams;
• pažeistai nago plokštelei;
• klientams, jautriems rūgštims;
• trumpiems nagams;
• pedikiūrui;
• kaip bazinis sluoksnis po kamufliažinėmis bazėmis ir geliniais lakais.
Acid Free Base yra vidutinės konsistencijos ir savaime išsilyginanti. Ją galima dengti plonu įtrinamuoju sluoksniu arba naudoti trumpų nagų išlyginimui.
Svarbu atsižvelgti į šios medžiagos ypatybę: storesniu sluoksniu bazė gali susitraukti, todėl ji pirmiausia rekomenduojama trumpiems nagams. Taip pat jos nereikėtų derinti su kietaisiais geliais.
Tinkamai paruošus nagą ir teisingai padengus, danga gali išsilaikyti iki trijų savaičių.
Rūgštinė ar berūgštė bazė – kurią pasirinkti?
Pagrindinis skirtumas nėra tas, kad vienas variantas yra „geresnis“, o kitas – „blogesnis“. Tai skirtingiems nagams ir skirtingoms užduotims skirtos medžiagos.
Rūgštinės bazės tinkamos tais atvejais, kai reikalingas stipresnis sukibimas. Kuo didesnis rūgštingumas, tuo atsargiau reikia dirbti su medžiaga, ypač ant plonų, sausų ar pažeistų nagų.
Mažo rūgštingumo bazės švelniau sąveikauja su natūralia nago plokštele, tačiau joms būtinas kruopštus nago paruošimas ir tinkamai parinkta sukibimo sistema.
Berūgščių bazių sudėtyje nėra rūgščių, todėl jos gali būti tinkamas pasirinkimas ploniems, jautriems ar pažeistiems nagams, kai reikalinga kuo švelnesnė dengimo sistema.
Todėl renkantis bazę nepakanka vadovautis vien užrašu „rūgštinė“ arba „berūgštė“. Būtina įvertinti nago plokštelės būklę, jos ilgį, lankstumą, pačios medžiagos kietumą ir dengimo techniką.
Kaip patikrinti bazės rūgštingumą?
Bazių, kurių sudėtyje yra rūgštinių komponentų, rūgštingumo lygį galima apytiksliai patikrinti naudojant lakmuso juosteles.
Tam reikia:
Sudrėkinti lakmuso juostelę distiliuotu vandeniu.
Pašalinti drėgmės perteklių.
Užtepti bazės ant dalies juostelės.
Palaukti, kol pasikeis jos spalva.
Gautą rezultatą palyginti su pH skale.
Tačiau svarbu suprasti, kad rūgštingumas yra tik viena iš bazės charakteristikų. Dvi medžiagos, turinčios panašius rodiklius, ant nagų gali elgtis visiškai skirtingai dėl skirtingos sudėties, elastingumo, kietumo ir kitų savybių.
Todėl tinkamos bazės pasirinkimas prasideda ne nuo „rūgščiausios“ ar „saugiausios“ bazės paieškos, o nuo natūralios nago plokštelės įvertinimo. Sudėtingesniais atvejais gali būti reikalingas stipresnis sukibimas, o ploniems ir jautriems nagams – priešingai, kuo švelnesnė berūgštė formulė.
Komentarai